* * * * * * * * * * * * * * * * * * *
Tirpsta minčių šešėliai,
Viskas jau praeity.
Mano švelni karaliene,
Kur tu dabar esi?
Kur veda tirpstantys pėdsakai,
Kur nueito kelio pradžia?
Stebuklingos vaikystės pasakos,
Ir meilės liepsnų žara.
Tenai, kur aidas gyveno,
Kur dar nėra praeities,
Stebuklingas vaivorykščių namas
Mus į svečius pakvies.
Ten, kur laimės akimirkų
Viliojanti paslaptis….
Mano širdies karaliene,
Kur tu dabar esi?
Kalėdų baigiasi burtai,
Ir vėl tu ne su manim,
Tik aidas kartoja:“Kur tu?”
Ir akimirkos slenka tolyn
